Vytauto DVARIONO dainos Jūrai ir jūrininkams ...
   Jautri, muzikali siela muzikinį akompanavimą - pačiam gyvenimui - girdi visur: gatvėje, traukinyje, stotyje, prie jūros, jūroje... Patys pirštai ima barbenti taktą. Gal būt taip yra ir su šiuo dainų jūrai autoriu ir atlikėju Vytautu DVARIONU. Gražiai jis kartą kalbėjo apie laisvalaikio valandas laive, toli nuo kranto. Vieni tik įsikuičia kajutėse ir nieko daugiau nemato. Kiti susiranda užuovėjos vietelę viršutiniame denyje, kur mažiau vėjų žvarbos, ir stebi vandens platybes, bangas, dūžtančias į bortą, jūros paukščių viražus, debesis, klauso laivo ir jūros garsų lyg simfonijos. „Tartum šėltų Paganinis...“.

Visko yra Vytauto kūrybiniame klode: jūros, ilgesio jūrai, ilgesio jaunystei. Ir tai įgauna išraišką – dainomis, eilėmis.  Jau sudėta, turbūt, kelios dešimtys dainų, palydimų gitaros akordais.  Gitarą pirmą kartą Vytautas pamatė po karo, 1950 m. viena Klaipėdoje likusi frontininkė skambino ir dainavo... Nuo to mirksnio jautrios prigimties vaikinukas Vytautas gitaros nebeišleido iš minties. Romansų atlikėja buvo geraširdė – davė Vytautui palaikyti gitarą, parodė kaip tai turi būti teisingai, parodė, kaip ji styguojama, net išmokė atlikti vieną kūrinėlį. Kaip įmanydamas 12 – 13 metų Vytautas stengėsi užsidirbti pinigų, susitaupyti. Užsidirbo!    Nusipirko gitarą, ėmė skambinti ja savarankiškai.  Džiaugsmas liejosi iš jauno vaikinuko širdies...                     Janina Zvonkuvienė

       Dainuoja Jonas SĄLYGA

   Daugelio šalių jūrininkų šventėse skamba visame pasaulyje paplitusi "Marių daina". Anksčiau ši daina buvo populiari ir tarp Baltijos pajūrio gyventojų. Net ir dabar Šilutėje gyvena žmonių, mokančių dainuoti šią dainą. Nusprendžiau "Marių dainą" priminti ir Lietuvos jūrininkams. Manau, kad toks dalykas, kaip istorinės jūreivių dainos prikėlimas, - jau nemenkas indėlis kultūrinės jūrininkų dvasios puoselėjimui.
Populiarios jūreiviškos dainos pasaulyje vadinamos „Shanty" - smuklė. Burlaivių gadynės laikais smuklė buvo vieta, kur sudarydavo komercines ar samdos sutartis. Jas tvirtindavo grogo, viskio ar romo porcija. Pasigirdus lūpinei armonikai, savaime atsirasdavo solistas. Priedainius traukė visi, neretai keliomis kalbomis. Smuklėse nugirstas dainas reiso metu jūreiviai niūniuodavo, mėgindavo sueiliuoti gimtąja kalba. Taip jos plito iš uosto į uostą.