Kas geriau Klaipėdai ir Neringai: tiltas ar tunelis ?

Juozas ZYKUS, inžinierius statybininkas

   Juozas ZYKUS, inžinierius statybininkas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys,  sudėtingų pamatų bei požeminės statybos bendrovės  „Vilniaus rentinys“ įkūrėjas ir daugelio pilietinių iniciatyvų rėmėjas  kviečia neabejinguosius diskusijai.

Automobilių spūstys Klaipėdoje vykstant į Neringą vis daugiau verčia galvoti, kokia jungtis būtų efektyviausia? Iki šiol buvo diskutuojama, ar apskritai reikalinga tokia jungtis. Kaip alternatyva keltams, buvo siūlomas tilto variantas.Statyti tunelį per Kuršių marias pasiūlyta visai neseniai, todėl aptarkime kuo tunelis pranašesnis už tiltą. Kad jungtis tarp Klaipėdos ir Neringos būtina ir labai naudinga – akivaizdu. Atsisakius perkėlų arba jas įrengus už Kiaulės nugaros, palengvėtų laivyba uoste. Atlaisvinus perkėlų krantines, padidėtų uosto galimybės. Keliais tūkstančiais automobilių sumažėtų transporto kiekis mieste. Keliaujantys į Neringą ir atgal nebūtų priklausomi nuo keltų darbo grafiko ir negaištų laiko eilėse.

Tunelio dislokacijos zemelapis

Visų pirma, tunelio įrengimo kaina būtų tris kartus mažesnė nei tilto. Tunelis neužstotų vaizdo į Neringos pusę, t. y. nesukeltų taip vadinamos „vizualinės taršos“. Būtų neapribotas burlaivių susisiekimas tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Tunelis ir beveik iki pusės marių nusitiesęs privažiavimas suteikia daug papildomų galimybių. Prie kelio atkarpos, jungiančios Klaipėdos krantą su tuneliu, galima iš abiejų pusių įrengti prieplaukas: iš marių pusės jachtoms ir mažiems laiveliams, o iš uosto pusės – didesnės grimzlės laivams, tame tarpe ir dabar egzistuojančių perkėlų vandens transportui. Apie puskilometrį į marias nusidriekęs įvažiavimas į tunelį ir pats tunelis taptų pietiniais Klaipėdos uosto vartais, skiriančiais uostą, kuris plėtoja stambaus masto ūkinę veiklą ir Kuršių marias, kuriose smulkus verslas galėtų sukurti vandens sporto, pramogų, turizmo ir kitokio tipo laisvalaikio leidimo infrastruktūrą, kuri vietiniams gyventojams užtikrintų darbo vietas, atvykstantiems – malonų laisvalaikį, o Neringos ir Klaipėdos miestų biudžetams – papildomas lėšas. Už pravažiavimą tuneliu mokant tą pačią sumą, dėl mažų tunelio eksploatacijos kaštų, gautas keliolikos milijonų pelnas galėtų būti panaudotas Neringos gamtosauginėms reikmėms.

Tunelis

Tiek tilto, tiek tunelio atveju verta padiskutuoti dėl šių statinių parametrų. Tilto atveju labai svarbu, kokio svorio, o tunelio atveju – kokio aukščio transportą norėsime praleisti pro šiuos inžinerinius statinius. Tai turėtų įtakos ne tik kainai, bet ir Neringos nacionalinio draustinio būklei. Nesinorėtų, kad kelias per Neriją taptų autostrada į Kaliningrado sritį. Jeigu tilto ar tunelio parametrai leis sunkiam  krovininiam transportui pasiekti Neringą, anksčiau ar vėliau šiuo keliu naudotųsi ir krovininis transportas. Šiuo metu vyksta diskusija, kuri jungtis: tiltas ar tunelis yra efektyvesnė. Palyginus šiuos du statinius, pasirodė, kad tunelis, jeigu jį statytume ties įvažiavimu į Mukrano keltą, būtų tris kartus pigesnis ir greičiau pastatomas, užimtų mažesnę teritoriją, nekeistų kraštovaizdžio, o jo eksploatacija būtų pigesnė. Tunelio trasa uosto teritoriją skirtų toje vietoje, kur dabar numatytas įgilinimas iki 7,5 metrų ir Kuršių marias, kur Bendrajame plane numatytas mažųjų laivų terminalas su 2,5 metrų įgilinimu. Uosto vystymo plane numatyta įrengti molą iš Kuršių marių pusės, kuris galėtų pasitarnauti kaip kelias ir perpus sumažinti tunelio ilgį.

Tunelio vidus

Tunelis turėtų būti 3,5 metrų aukščio ir praleisti tik lengvuosius automobilius bei specialios paskirties transportą: gaisrines, greitosios pagalbos ar komunalinio ūkio transportą. Statybines medžiagas vežančias mašinas ar kitą stambių gabaritų transportą turėtų aptarnauti šalia tunelio įsikūrusi perkėla pagal gamtosaugininkų suteiktą limitą. Išsaugoti Neringos gamtą ir išskirtinumą suinteresuoti visi Lietuvos žmonės, o ypač vietos gyventojai – Neringos svečiai galėtų džiaugtis gamtos grožiu ir ramybe, o nuolatiniai gyventojai, juos aptarnaudami, gautų pajamas. Nuniokota Neringa būtų niekam nereikalinga. Patirtis rodo, kad tokių idėjų realizavime daugiausiai kainuojantis ir ilgiausiai trunkantis etapas yra diskusijos ir galutinio sprendimo priėmimas. Mano, kaip gamtos mylėtojo nuomone, tunelis pranašesnis už tiltą dar ir tuo, kad jis apribotų galimybę į Neringą patekti sunkiajam transportui ir Neringa netaptų autostrada į Kaliningrado sritį. Tuo tikslu tunelis turėtų būtų tokių parametrų, kad juo galėtų važiuoti tik dviratininkai, lengvieji ir specialios paskirties automobiliai.

Diskusiją Klaipėdos ir Neringos jungties klausimu būtina intensyvinti ir tuo klausimu savo nuomone išreiškus visiems visuomenės sluoksniams, pereiti prie sprendimų priėmimo ir realių projekto realizavimo darbų.    Visuomenei ir ją atstovaujančiai valdžiai šio projekto valdymą ir realizavimą patikėjus verslui, jis būtų įgyvendintas per du–tris metus, nes tai ekonomiškai labai efektyvus objektas. 

                                Kviečiu diskusijoms,                                                                                                                                                Juozas Zykus